Nepažįstamasis Mikas Petrauskas

1. „Kaip gyvenu? Stengiuos gyvent be jų. Jos kartais jauniems naudingos, bet jie jų iki senatvės neprivalo vilkt. Taigi aš jau jas turiu palikt ir stengtis jų vengt. Tai apie save.“ Kas tos jos?

€�Oi Peliksiuk, kas pasidarė su tavim, kad ir tu jais sergi? Toks buvai vyras ramus, ir jie tavo išrodė stori lyg pasaitai, o dabar ir tu jau jais skundies. Gabrusis irgi skundėsi; mane irgi tankiai jie jodo.“ Kas tie jie?

3. „Kas link jo, tai dalykai tokie bus. Žinoma, kaip sakiau, tos panytės važiuot sutinka, bet smarkiai daug bus visokių klapatų su jomis: pirmučiausiai, jos nori ar šiokio, ar tokio atlyginimo, tai Draugystės neišsteigs. Štai ką aš patarsiu: aš vienas atvažiuosiu ir pridainuosiu, kiek tik gana jums tuo tarpu, o kada virs geresni laikai, bus galima ir iškelt didelį jį...“ Kas tas jis?

4. „... Buvau manęs rudenį koncertuot, bet neturiu jo tinkamo. Čiurlionis (Povilas) jau juo nei pradėt negali, kuomet aš buvau Lietuvoje, maniau, kad jis man koncertuose paakompanuos. Baisiai blogas instrumentas – nevartok jo 2–3 mėn. Ir pamatysi kur likai.“ Kas tas jis?

5. „...gavęs iš jūsų žinią, kad apsivedėt, galvojau, kuomi tai paminėt? Gert – negeriu, rašyt – gali būti per ilgai ir noras gali praeiti... Pagaliaus užbėgo galvon mintis padaryt tą, ko niekad nedariau. Ant vedusiųjų intencijos eisiu ir paskraidysiu juo, nes dar niekad neskraidžiau. Jausmas buvo ramiausias, juokavau ir tiek. Tai matot, kaip jųdviejų apsivedimą paminėjau. Naujoviškumas!“ Kas tas jis?

6. „...nutiko nelaimė: mane jis spyrė. Lietus rengėsi lyt, tai Kipras iš klėties atėjo pagalbon ir, priėjęs prie vežimo, padėjo pėdus raut lauk. Tiek temačiau. Atsipeikėjęs pamačiau lyg sapne esąs. Aš atsiradau ant vieškelio, plikas ir purvynėje. Iš pradžių buvo paralyžiuotos kojos, bet po dienos atsigavo. Tiek esu sudaužytas, kad dabar visa krūtinė bandažuose. Tiek buvau jo trenktas, kad numestas nuo lango iki durų ir batai nuo kojų nukratyta. Turiu krūtinėje įlaužtą kaulą.“ Kas tas jis?

7. „Adakrys rašė, kad jam tamsių jų reikia, būk teatre su šviesiais nelabai malonu būt. Matai, koks ponelis auga. Visgi aš pasiųsiu keliolika dolerių ir tu padarysi sulig savo nuožiūros. Jis jau pradėjo darytis ne visai nuoseklus, taigi jam pinigų ir nesiuntinėsiu, o siųsiu tau ir tu jam duosi, jei reiks.“ Kas tie jie?

8. „Adakrys parašė laišką ir prašė pinigų nusipirkimui jo. Parašiau jam, kad aš nebūčiau tėvu, neimdamas už tai atsakomybės. Aš nenoriu būt sūnui priežastimi susižeidimų ar ko nors blogiau. Parašiau jam, kad tai grynai jo asmeninis dalykas, tai jis galės tuomet daryt, kaip jam patinka. Tas jam nepatiks. Bet tas dalykas – jis – yra pavojingas, o pagaliaus lengvai galės pas visokias mergas važinėt. Dar per jaunas tokiems dalykams...“ Kas tas jis?

9. „Mane tėvai iš mažens norėjo leisti į juos. Bet vis motinai sakydavau, kad juo būti nenoriu. Motina vieną kartą pradėjo užsispyrusi klausti, kodėl nenoriu. Buvau gal apie 13 metų. Motinai pasakiau, kad nenoriu klausyt visokių bobų pletkų, nes jos ateina ir tau visokius blogumus pasakos, o tu jų klausyk. Motina už tokią kalbą mane apibarė, bet visgi jau daugiau tuo reikalu nekalbėjo.“ Kuo nenorėjo būti Mikas Petrauskas?

10. „...ve, kad jau sergat, tai fe! Aš buvau kelias dienas ir nesveikas ir veik pirmą kartą turėjau migreną. Mat, dar nesusitvarkęs, tai nenormalus gyvenimas: valgau, kuomet turiu laiko, kai kada pabadaunu, kai kada jų persivalgau, nes kai kas kai turiu kiek laiko užsiprašo ant jų, na, ragauni lietuviškai. Nusprendžiau, kad raginimų nepaisau...“ Ko ragauja ar persivalgo Mikas Petrauskas?