Ar gerai žinai Palangos legendas?

Pasakojama, kad žvejų nameliai stovėdavo taip arti kranto, jog jūros bangos skalaudavo, o vėjas užpustydavo juos smėliu iki pat palangės. Dažniausiai ši legenda kildinama iš baltų kalbose vartojamų archaiškų žodžių palvė, palios, pala, palas (reiškiančių žemas, pelkėtas vietas). Apie kokią legendą kalbama?

Išgirdo apie jos grožį jūrų slibinas ir užsigeidė sau į žmonas. Jai nesutikus, slibinas puolė skandinti žvejų laivus. Tada Neringa nutarė atitverti slibiną smėlio pylimu. Nešė prijuostėje į jūrą smėlį, pylė kopas, klojo pušis, mėtė akmenis. Taip Neringos smėlio juosta atskyrė marias nuo jūros. Iš kokios legendos ši ištrauka?

Po vyro žūties žmona atsisakė krikštytis, grįžo į Palangą ir apsigyveno jos vyro pastatytuose rūmuose. Čia ji pasižymėjo dideliu atidumu paprastiems žmonėms, kiek galėdama jiems stengėsi padėti. Už tai žmonės ją nepaprastai gerbė ir net laikė šventąja. Iš kokios legendos ši ištrauka?

Rūmai sutrupėjo, žvejys žuvo, o Perkūno duktė už bausmę buvo prirakinta prie griuvėsių sienos. Jos rauda tokia gaili ir jaudinanti, kad išjudina net pačias jūros gelmes. Tada vanduo įsisiūbuoja ir išmeta į krantą gintarinių rūmų likučius ir smulkius gintaro gabalėlius – jos ašaras... Iš kokios legendos ši ištrauka?

Legendos herojus pasako, kas jį nužudė ir kas išdavė slaptą užkalbėjimą. Sielvartaujanti mergina užkeikia savo vaikus − už savo stiprybę sūnūs paverčiami tvirtais ąžuolu, uosiu ir beržu, o išsigandusi dukrelė − amžinai virpančia drebule. Pati našlė taip pat pasiverčia medžiu. Iš kokios legendos ši ištrauka?

XIX a. pab. - XX a. pr. kurortinės architektūros šedevras, priklausęs grafo Felikso Tiškevičiaus motinai Sofijai. Šiuo metu čia yra įrengti trys viešbučio apartamentai, turintys savo pavadinimus. Trečiasis kambarys vadinasi „meilužės“ kambariu, nes, anot legendos, šis kambarys ir priklausė grafo meilužei. Apie kokią legendą kalbama?

Legenda byloja apie vilos savininkės Sofijos Tiškevičienės pomėgį kviesti vėles. Esą grafienė virš palėpės buvo įsirengusi slaptą „veidrodžių“ kambarį, kurio dėka iškviestos vėlės nebegalėdavo iš jo ištrūkti ir grįžti į savo pasaulį. Taipogi kalbama, kad viloje vaidendavosi pačios Sofijos ir jos pasikorusios tarnaitės vėlės. Vietiniai gyventojai vilą aplenkdavo ir dėl iš ten sklindančių vėjo vargonų skleidžiamų garsų. Yra pasakojama, jog grafienė buvusi silpnos sveikatos ir vos tik pasijausdavo blogiau, eidavo klausytis vėjo vargonų skleidžiamų garsų, kurie jai padėdavo nusiraminti, o jos siela, kalbama, iki šiol atplazdanti pasiklausyti vėjų muzikos. Apie kokią legendą kalbama?